Gyvenkite su saule

„Norite jaustis puikiai? Gyvenkite su Saule“

Jau šį šeštadienį prasidės Astroqigong maratonas.

„Šiandien begalę žmonių kamuoja depresija, stresas, nuovargis ir kitokie kūno bei dvasios negalavimai. Tačiau jei imtume gyventi natūraliu, Saulės diktuojamu, gamtos ritmu, taptume daug sveikesni, energingesni ir laimingesni,“ – įsitikinęs Vytenis Sinkevičius, kinų vaizdinių medicinos terapeutas, Hamburgo astrologijos praktikas.

Kodėl taip svarbu gyventi Saulės ritmu?

Saulė yra mūsų Saulės sistemos centras, kaip ląstelės branduolys, mūsų gyvybės šaltinis.  Ji diktuoja mums gyvenimo ritmą. Tai žinoma nuo senų senovės. Ar pavyzdžiu imtume Egipto civilizaciją, ar actekų, majų, arijų, baltų tradicijas – daugelio senųjų kultūrų centre buvo Saulės kultas. Būtent šiuo dangaus kūnu sekdami žmonės suvokė mūsų pasaulio bei visatos ritmą. Ir šis ritmas galioja ne tik mums, žmonėms, bet absoliučiai viskam, kas šiame pasaulyje gyva. Deja, regis, pamiršome šią svarbią tiesą. Ar daug šiandien sutiksite tokių, kurie gyventų su Saule? Na, nebent vieną kitą jogą ar užsiimantį kitomis dvasinėmis praktikomis. Tačiau didesniosios daugumos žmonių gyvenimas tapo toks chaotiškas, kad apskritai prarado bet kokį ritmą. Keliamės, valgome, gulamės, kada papuola. Štai ir turime pasekmes – jaučiamės išsekę, sergame, mūsų nedžiugina gyvenimas.

Vyteni, o pačiam ar pavyksta gyventi vadovaujantis Saule?

Labai stengiuosi, kad pavyktų. Drauge su savo astrologijos mokytoju jau ne vienerius metus studijuojame Saulės kalendorių, bandome atsekti tam tikrus dėsningumus. Tai nėra lengva, nes Saulės kultas yra gerokai primirštas. Ir netgi įsigyti Saulės kalendorių nėra paprasta. Šiandienos astrologai linkę vadovautis Mėnuliu. Visgi mano manymu, tai nėra teisinga. Mėnulis savo svarba nė iš tolo negali prilygti Saulei ir jo įtaka mums anaiptol nėra tokia lemtinga. Jei norime, kad į mūsų gyvenimą sugrįžtų harmonija, gerovė ir pilnatvė, privalome vėl atsigręžti ir iš naujo atrasti Saulės kultą. Nesakau, kad turime sugrįžti prie senovinių tikėjimų ir pan. Tiesiog  privalome suvokti, kaip pasireiškia Saulės ciklai ir imti jais vadovautis savo kasdieniame gyvenime. Tai žmonijai padėtų ne tik pasiekti asmeninės harmonijos, bet ir pakilti į šviesesnį, sąmoningesnį būvį. Dabar gyvename pereinamuoju, dvasinių transformacijų laikotarpiu, kai planetos vibracijos kyla ir likdami žemo sąmoningumo, vargu ar išvengsime nemalonių pasekmių. Šviesią asmeninę ir visos planetos ateitį galime sukurti tik keldami savo vibracijas bei eidami dvasinio tobulėjimo keliu. Nuo seno rytų išminčiai sako – “kur mintis ten energija, kur energija ten materija”.

Tad ką gi iš tiesų reiškia „gyventi su Saule“?

Ką reiškia eiti su Saule ypač puikiai iliustruoja senosios karvedybos meno pavyzdys. Senais laikais priešai dažniausiai buvo puolami tekant saulei. Kariai eidavo taip, kad saulė šviestų jiems į nugaras. Simboliškai tai reiškė, jog saulė siunčia savo palaikymą, na, o praktiškai, kiekvienas patyręs karvedys žinojo, kad eiti prieš saulę t. y. taip, kad ji šviestų į akis, reiškia tikrą pražūtį. Me sesame Saulės sitemos dalis ir negalime būti kitoki nei Saulės Sistema, nes yra kosminės analogijos principas – kaip žemėje taip ir danguje, kaip danguje taip ir žemėje. Rementis kinų tradicine medicina yra žinoma, jog pas mus yra 12 mridianų ar energinių kanalų, kurie susija su mūsų gyvybę palaikančiais organais, kurie dirba mums apie juos nesirūpinant. Taigi 12 meridianų, kurie aktyvuojasi kas 2val štai jums 24val cikas, kuri ijungia Saulė. Taip pat rytuose yra žinomos 36 rytų stratagemos, kurias karvedžiai išmokdavo mintinai. Skaičius 36 neatsitiktinis, juk žvelgiant iš geocentrinės pozicijos (iš Žemės pozicijos) Saulė padaro 360 laipsnių apskritimą. Na, o kasdieniame gyvenime su Saule eiti galime (ir turėtume) dviem būdais: gyventi pagal Saulės dienos ciklą ir pagal Saulės metų ciklą. Dienos ciklas – tai tam tikras Saulės judėjimo dangumi diktuojamas dienos režimas, pagal kurį kitados gyveno ir mūsų protėviai, kai dar neturėjo elektros, televizorių ir kitų išmaniųjų technologijų. Gyvendamas su Saule, drauge su ja keliesi ir eini poilsiauti. Saulės tekėjimas – laikas, ypač tinkamas meditacijai, įvairioms dvasinėms praktikoms, mankštai. Apie 8 val ryto „įsijungia“ skrandis, tad šiuo metu idealus laikas pusryčiams, 10 val. ypač padidėja protinis pajėgumas, 12 val. palankus metas pietums, 18 val. vakarienei ir pan. Nusileidus saulei derėtų pamažu iš aktyvios veiklos persiorientuoti į pasyvų, poilsio režimą. Ir iš savo asmeninės ir kitų žmonių patirties galiu pasakyti, kad toks režimas labai palankiai veikia savijautą, harmonizuoja kūną ir dvasią.

O koks yra Saulės metų ciklas?

Remiantis šiuo ciklu, pirmiausia svarbu atsekti, kada iš tiesų reikia švęsti šventes. Galbūt kai kuriuos žmones nuteiksiu nemaloniai, pasakydamas, jog šventės, kurios tradiciškai švenčiamos šiandien yra beprasmės ir butaforinės, dargi švenčiamos ne tuo laiku, kuriuo derėtų.  Jei pasigilinsime į senųjų kultūrų tradicijas, atrasime, kad visos šventės buvo švenčiamos vadovaujantis saulės judėjimu dangumi. Ypač geru orientyru gali būti vadinamasis saulės kryžius, naudotas senovės arijų. Mūsų protėviai šį simbolį taip pat puikiai pažinojo ir plačiai naudojo. Saulės kryžiuje viskas iki smulkmenų pagrįsta ir apskaičiuota astrologiškai – jis nurodo ir tam tikras svarbias saulės pozicijas, kurios sutampa, tiksliau, kitados sutapo, su tam tikromis šventėmis. Jei paskaičiuosime saulės kryžiaus spindulius, atrasime, kad iš viso jų yra 16 – visi jie išsidėstę vienodais intervalais ir atspindi saulės kelionę dangumi per visus metus. Kiekvienas iš jų žymi tam tikra šventę. Taigi remiantis Saulės kryžiumi, švenčių mūsų gyvenime galėtų būti išties nemažai. Ir kiekviena jų, priklausomai nuo Saulės padėties,  savaip ypatinga, skleidžianti savitą energiją. Visgi pagrindinėmis šventėmis laikytinos keturios – išsidėsčiusios klasikiniu kryžiumi. Jos vykdavo apie kovo 21 d., birželio 21 d., rugsėjo 21 d. ir gruodžio 21 d. (per pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrįžas). Žinoma, kalbėdami apie anų laikmečių šventes, galvoje turime visai ne tą žodžio „šventė“ reikšmę, kuria vadovaujasi šių laikų žmogus.

Ir kaip gi iš tikrųjų turėtų būti švenčiamos šventės?

Šventės (arba, galbūt tiksliau būtų sakyti, misterijos) buvo orientuotos ne į lėbavimą ar puotavimą prie gausiai nukrautų stalų. Seniesiems žyniams buvo žinoma, jog lygiadienio ar saulėgrįžos dienomis saulė spinduliuoja ypač stiprią kosminę energiją – tad tos dienos buvo pasitinkamos tam tikrais ritualais, kurie padėtų šios energijos pasisemti. Šiuo laikotarpiu žmonės nieko nedirbdavo, stengdavosi susikaupti savo viduje, dažnai rinkdavosi tam tikrose vietose atlikti įvairių dvasinių ritualų, kuriems paprastai vadovaudavo patyrę žiniai. Kiekviena iš šių švenčių turėjo savitą filosofiją. Tarkim, Avino ženklo globojamas pavasario lygiadienis buvo tarsi naujų metų pradžia. Būtent nuo šio atskaitos taško prasideda visas gyvybės ciklas, kuris baigiasi gruodį – simboline visa ko mirtimi, apsivalymu, reikalingu tam, kad būtų galima vėl nuo pradžių pradėti naują ciklą.

Dėl ko buvo svarbios visos šios Saulę garbinančios šventės?

Pirmiausia dėl to, kad padėtų žmogui išlaikyti gerą dvasinę ir fizinę sveikatą. Deja, vėlesniais laikais, atsiradus Julijaus, paskui Grigaliaus kalendoriams, natūralūs saulės ciklai buvo sujaukti. Dar didesnės painiavos atnešė krikščionybė, iš senųjų kultūrų „pasiskolinusi“ kryžių, o iš saulės pagerbimo švenčių suplakusi tam tikrą „kokteilį“ – pakeisdama jas krikščioniškomis versijomis ir „pritempdama“ prie kito kalendoriaus. Šventės, kurias švenčiame dabar, vertinant saulės atžvilgiu, vėluoja maždaug septynias dienas. Taigi, trumpai tariant, dabar iš esmės minime beprasmes šventes, per kurias neturime galimybės pasikrauti kosminės Saulės skleidžiamos energijos. Nereikėtų maišyti žodžio pasikrauti su parazitavimu – tai pagarbus dėmesio nukreipimas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje į Saulę, kuri ir taip dovanoja mums savo šviesą ir šilumą

Betgi tai skamba gana skandalingai…

Iš tiesų kai kurie žmonės išgirdę šią informaciją sureaguja gana audringai ir nė iš tolo nenori apie tai girdėti. Jiems nepriimtina tai, kas griauna įpastą jų pasaulėžiūrą ar jaukia susiformavusius įpročius bei tradicijas. Bet esama ir tokių žmonių, kurie jau švenčiau šventes, vadovaudamiesi būtent Saulės kalendoriumi. Kaip tai darydavo senovės druidai. Tikiu, kad ateis tas metas, kai žmonės pradės atsirinkti, kas yra tikra ir dera su jų gerove, o kas yra tuščia ir tarnauja komercijai.

Ar Saulė yra vienintelis dangaus kūnas, kuriuo turėtume sekti, siekdami gyvenimo harmonijos?

Be abejo, ji yra svarbiausia. Tačiau nemažai įtakos mūsų gyvenimui turi ir planetos. Jos tarsi mus globojantys dangaus tėvai. Vadovaujantis senosiomis astrologinėmis žiniomis, viskas – pradedant mineralais, augalais, gyvūnais ir baigiant žmonėmis – pradinį energinį impulsą gauna iš tam tikros planetos. Ir šios planetos energija mus lydi nuolatos. Tad į ją ir reiktų kreiptis paramos. Tiksliai sužinoti, kuri planeta mus globoja, galima sudarius tam tikrą kosminį horoskopą. Tačiau tai įmanoma mėginti nuspėti ir iš vyraujančios elgsenos bei  pasaulėžiūros. Pavyzdžiui, Veneros valdomi žmonės paprastai yra linkę į procesų gilumą, menus, įvairias gydymo praktikas, juos traukia grožis. Žemės veikiamus žmones labiausiai domina materialūs, praktiški dalykai. Marso globojami asmenys išsiskiria atkaklumu, kovingumu, fizine ištverme bei jėga, stipria valia. Merkurijaus žmonės glaudžiai susijęs su prekyba, mokslu, potraukiu intelektualiai veiklai, informacijos skleidimu. Jupiterio valdomiems žmonėms ypač aktualu turtas, pinigai, įvaizdis, geras išsilavinimas, vadovavimas. Saturno žmonės dažniausiai būna susiję su įvairiomis teisėsaugos struktūromis, griežti, konservatyvūs, pasižymintis gera įžvalga, ypač paisantys įstatymų ir taisyklių. Faetono žmonės (Remiantis senosios astrologijos žiniomis, Faetonas – tai susprogdinta, buvusi aiškiaregystės planeta. Neturėdamas fizinio kūno Faetonas veikia per Mėnulį) išsiskiria itin gera intuicija, gali turėti ir aiškiaregystės dovaną, yra linkę į mistiką.

Taigi norėdami gauti stiprybės ir paramos, turėtume kreiptis į dangaus kūnus?..

Taip. Ir tai nėra kažas migloto iš kosminės fantatikos srities. Šie dalykai buvo žinomi jau senovės išminčiams. Tačiau tai galėtų būti atskiro straipsnio ar veikiau knygos tema, skirta tiems, kurie nori žvelgti giliau. Na, o kiekvienam iš mūsų derėtų suvokti bent tai, kad nesame autonimiškai egzistuojančios būtybės arba patys sau dievai. Mes –  didžiulio kosmoso dalis. Ir šis kosmosas turi savą hierarchiją, gyvena savu ritmu. Jei šį ritmą pajusime ir į jį įsiliesime, gausime palaikymą ir energiją, jei iš jo „iškrisime“, manydami, kad patys žinome, kaip mums geriau gyventi, sava valia atsiribosime nuo šio begalinio energijos ir pilnatvės šaltinio. Žinoma, Saulė ir toliau mums švies, planetos ir toliau globos. Bet tai bus tarsi meilė be atsako.